edhe pse do ju duken shum apo budallalleqe kto qe kam postu ktu,por nje
qellim e kam.te flasim cfar dim per kte filozof
Pitagora u lind nė ishullin grek Samos, midis 592 dhe 572 para erės sonė. Qė i vogėl shfaqi shumė dhunti tė vecanta qė mė vonė do tė krijojnė njė legjendė, qė e do tė jetė i biri i Apollonit. Por edhe vetė emri i tij do tė thotė ai qė u deklarua nga Pitia (profetja).
Doktrina Pitagoriane
Doktrina e tij ėshtė nje formulė qė do tė udhėheqė njeriun nė kuptimin e ligjeve tė natyrės dhe tė pėrmisojė dhe tė zhvillojė aftėsitė e tij. Fillimi i kėsaj formule ėshtė Matematika. Por jo me kuptimin e sotėm mbi kėtė shkencė. Por me njė konsiderim qė mund tė na udhėheqė nė shkakun e parė tė gjėrave. Numrat janė Perėndi do tė thotė Platoni mė vonė, qė pėr shumė mėndimtarė ėshtė Pitagorieni i fundit i madh, pavarėsisht se kurrė nuk e njohu Pitagorėn. Nga numrat fillon faza e shfaqjes sė botės.
Pitagora shpreh krijimin e botės si mė poshtė:
BASHKIMI ĖSHTĖ LIGJI I ZOTIT
ZHVILLIMI ĖSHTĖ LIGJI I JETĖS.
NUMRI ĖSHTĖ LIGJI I BOTĖS.
Pitagora ėshtė themeluesi i shkencės muzikore, zbulues i simboleve qė korrespondojnė me notat dhe simbolet muzikore. Pjesa matematike e kėsaj shkence quhej Harmonikė. Pitagora ėshtė i pari qė flet pėr sfericitetin e tokės dhe se toka ėshtė pjesė e njė totali sferash me qendėr tė njėjtė ku distancat midis tyre rregulohen me hapėsira muzikore. Ėshtė harmonia e sferave. Ėshtė i pari qė pėrdori fjalėn Filozofi.
esht i madh ky njeri